Niekas neklausė, ar šiandien jaučiu motyvaciją.
Treniruotės vykdavo nepriklausomai nuo oro, nuotaikos ir noro. Ir būtent ten išmokau dalykų, kurių niekas nemoko salėje ar knygose: kaip pradėti, kai kūnas ir galva sako ne. Kaip grįžti po nesėkmės be savigraužos. Kaip planuoti jėgas taip, kad jų užtektų visam sezonui, o ne dviem savaitėms.
Supratau, kad disciplina nėra charakterio bruožas, su kuriuo gimsti. Tai įgūdis, kurį galima išmokti. Su treneriu, su planu, su sistema, kuri laiko tave ir tomis dienomis, kai motyvacijos nėra nė kvapo.




